1898 metais Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Velso karjeruose, buvo gaminama daugiau kaip 480 000 tonų gatavos produkcijos. Skalūnų karjeruose dirbo daugiau kaip 17 000 žmonių. Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad maždaug toks pat skalūnų plytelių kiekis šiandien yra pagaminamas visoje Ispanijoje. 1969 metais uždarytas Dinorvigo skalūnų karjeras buvo postūmis Ispanijos skalūnų pramonės plėtrai, kur tais pačiais, 1969 metais, buvo sukurta pirmoji bendrovė, pradėjusi pramoninę skalūnų gamybą ir jo eksportą į Didžiąją Britaniją, o vėliau ir į kitas Europos ir Šiaurės Amerikos šalis
Lentelė – Skalūno „Welsh Slate“ eksportas į kitas šalis (1889 metai)
XIX-ojo amžiaus pabaigoje visi Šiaurės Velso karjerai priklausė vos 5 šeimoms. Prabangūs „Penrino“ rūmai iš vienos pusės ir sunkios darbo sąlygos darbininkams – iš kitos pusės. Visa tai galiausiai įtakojo didžiulį streiką, kuris 1900 metais prasidėjo "Penrino“ karjere. Svarbų vaidmenį streike suvaidino XIX-ojo amžiaus pabaigoje susikūrusios profesinės sąjungos. Dėl streiko sumažėjo gamybos apimtys ir eksportas, ir tai lėmė, kad skalūnų plytelių gamyba persikėlė į kitas šalis. Skalūnų karjerai pradėjo kurtis Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Čekijoje, Vengrijoje, JAV, Kanadoje ir Australijoje. Būtent persikėlėliai iš Velso, valai, žinoję kaip iškasti skalūną, apdirbti akmenį, tapo tų naujų kompanijų steigėjais, ir perdavė Velso karjeruose įgytą patirtį ir žinias