Kokybiškas skalūnas – tai A1/S1/T1





Daugeliui pirkėjų aukštos kokybės stogų skalūno pasirinkimas nėra visai paprastas klausimas. Juk šitas pasirinkimas lemia ne tik paties stogo, bet ir viso namo ilgaamžiškumą.
 

Šiandien rinkoje didžiulė skalūnų plytelių pasiūla. Darytumėte didžiulę klaidą, jei galvotumėte, kad pigus skalūnas iš Kinijos pagal kokybę nenusileidžia tam pačiam Velso „Welsh Slate Penrhyn“ skalūnui, ir ši klaida galiausiai kainuotų mažiausiai viso akmens pakeitimo išlaidas. Rinkoje yra ir daugybė „netikro“ skalūno, kurį lengvai atskiria profesionalas, bet nepatyrusiam pirkėjui tą padaryti yra sunku. Tas, kas dirba natūralaus akmens rinkoje, gerai žino tą situaciją, kai etiketės yra perklijuojamos tiesiog dėžėse





Ką reikia žinoti perkant skalūną. Atkreipkite dėmesį į „Welsh Slate“ etiketę. Toks ženklinimas – tai reikalavimas visiems skalūno gamintojams, parduodantiems savo produkciją Europoje. Etiketėje turi būti nurodyta, kur buvo pagamintos plytelės, karjero, šalies ir gamintojo pavadinimas. Nuo 2013 metų vasaros pardavėjas privalo pirkėjui pateikti duomenis apie akmens iškasimo vietą. Tokiu atveju prekinis ženklas neturi reikšmės. Pavyzdžiui, kompanija gali būti Vokietijoje, o skalūnas gali būti kasamas Ispanijoje





Pačioje etiketėje turi būti ženklas „ES“, reiškiantis, kad skalūnas atitinka Europos standartus. Pateikiame informaciją, kad visi Europos skalūno gamintojai, o taip pat bet kurie kiti ne Europos gamintojai, norintys pardavinėti savo skalūną Europos Sąjungos šalyse, privalo atlikti stogų dangų skalūno atestaciją pagal šį standartą


Kokybiškas skalūnas – tai visada A1/S1/T1





Europos standartus atitinkančio sertifikato (EN 12326) turėjimas dar nereiškia, kad skalūnas, kurį perkate, yra kokybiškas. Atkreipkite dėmesį į šiuos etiketės ženklinimus:


T1 – kokybiškai (skirtingai nuo Т2 ir Т3) tikrinamas metalo sulfatų, kurie dažnai, šviečiant saulei, ant skalūnų pasireiškia metalinių taškų pavidalu, kurie vėliau dėl rūdijimo sukelia plyteles naikinančią koroziją, kiekis. Nacionalinių standartų yra  keletas. Pavyzdžiui, prancūzai gali skalūną priskirti, kaip turintį piritų inkliuzijų Т1 ženklinimui, o pagal tokį patį britų standartą ši produkcija yra klasifikuojama kaip Т2. Kai kurie skalūne esantys metalo sulfidai gali nepasireikšti, tačiau veikiamas rūgščios aplinkos, druskų, pavyzdžiui, pakrančių vietovėse, skalūnas gali akimirksniu pasidengti rūdimis, o vėliau dėl to plytelės sutrūkinėja. Svarbiausiu kriterijumi yra laikomas skalūno atsparumas šalčiui

S1 – kokybiškai (skirtingai nuo S2 ir S3) tikrinamas karbonatų (kreidos), kurie lemia spalvos praradimą, plytelių spalvos blukimą ir baltų dryžių atsiradimą, dėl ko vėliau plytelės yra naikinamos ir galiausiai akmuo praranda patvarumą, kiekis.

A1 kokybė – vandens absorbcijos koeficientas. Stogų skalūnui kiti rodikliai yra tiesiog nepriimtini!





Nuo praėjusiojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio Australija aktyviai importavo skalūnų plyteles iš Ispanijos, kuriomis keitė ten 150 – 200 metų pragulėjusias angliško skalūno plyteles „Welsh Slate”. Tačiau  jau XX amžiaus pabaigoje susidūrė su problema – skalūnų stogai pradėjo byrėti ir netgi ispanišku skalūnu padengtas Australijos ministro pirmininko rezidencijos stogas atrodė apgailėtinai, jau nekalbant apie daugybę katedrų ir bažnyčių, istorinių paminklų stogų. Taigi, kas atsitiko ir kodėl australai vėl grįžo prie „Welsh Slate“, o didžiulio masto skalūnų stogų rekonstrukcijos būtinybės klausimas tapo valstybinio lygio reikalu?

Atsakymas paprastas – viskas dėl druskos, tiksliau nedidelio stogų atstumo iki jūros, nuo kurios vėjai atneša druską, kuri nusėda ant akmens. Ispanijos skalūnas turi didelį kiekį geležies priemaišų. Druska nusėda ant stogų, lietus ją nuplauna, druska ištirpsta ant skalūnų plytelių, kurios ją sugeria. Viskas, procesas yra neišvengiamas, ir skalūnas greitai tampa nebetinkamu naudoti stogu. Visas stogas! O ne pavienės plytelės. Be to, egzistuoja ir kitas ilgaamžiškumą įtakojantis faktorius, ypač pakrančių rajonuose. Akmens patvarumas, jo ypatybės. Ispanijos skalūnas priklauso taip vadinamiems „minkštiems“ akmenims. Viena vertus, tai gerai, kai vokiečių stogdengys raižo juo padengtą stogą, kita vertus, pražūtinga, kai plytelės dengia pakrančių miestų namų stogus. Akmuo tarsi kempinė sugeria druską

Ispaniškas skalūnas ant Australijos Sidnėjaus stogų


Galerija >>


Kinijos skalūnas ant Australijos stogų


Galerija >>


Vokiškas skalūnas Sankt-Peterburge


Galerija >>


Lietuvos stogu ir fasadu "peizažai"


Galerija >>


Angliškas skalūnas „Welsh Slate“ yra daug tvirtesnis ir patvaresnis, jo neina raižyti, tačiau jis puikiai tarnauja dengiant namų prie jūros stogus! Tai žino valai, juk Šiaurės Velsą, ir pačią Angliją, supa jūra. Tai žino ir olandai, „Welsh Slate“ skalūną stogams dengti naudojantys nuo XVI-ojo amžiaus





Puikus skalūno stogas iš Velso skalūno Welsh Slate Dark Blue Grey, pilkai mėlynos spalvos akmens, puošia garsųjį Amsterdamo Valstybinį „Rijksmuseum“ muziejų. Ilgos restauracijos metu, kuri truko daugiau kaip 10 metų, buvo panaudotas įvairių matmenų stogų skalūnas: daugiau kaip 150 000 40 х 20 cm išmatavimų plytelių, 30 000 40 х 25 cm dydžio skalūnų plytelių ir daugiau kaip 7 000 kitų dydžių plytelių


Galerija >>


Skalūnas – tai akmuo, natūrali medžiaga, nuo kurios kokybės, patvarumo, priemaišų kiekio priklauso būsimo skalūnų stogo arba pastato fasado ilgaamžiškumas ir estetinė išvaizda. Skalūnas būna įvairus ...
Galerija >>


© 2024 Skaluneris Visos teisės saugomos

Sukūrė: Dizaino arkliukas

SKALUNERIS, Elevatoriaus g. 28, Kėdainiai.
+370 698 89 801, info@skaluneris.com